one-photo-illustration-meteor-atmosphere-Earth-Australia

Žemėje įsivyravus tamsai dumbliai ėmė misti kitais gyviais

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Maži, iš pirmo žvilgsnio nepavojingi vandenyno augalai išgyveno asteroidų smūgį, sunaikinusį dinozaurus. Tai jiems pavyko padaryti pritaikius unikalų sprengimą – jie ėmė valgyti kitus gyvius.


Kai prieš 66 milijonus metų į Žemę atsitrenkė asteroidas, jis panardino planetą į tamsą, atvėsino klimatą ir parūgštino vandenynus. Tuo pačiu metu į atmosferą pateko didelis kiekis šiukšlių, suodžių ir aerozolių. Kartu su sausumos dinozaurais ir vandenyne esančiais milžiniškais ropliais dominuojančios jūros dumblių rūšys buvo nedelsiant sunaikintos – tačiau to išvengė viena rūšis.


Mokslininkų komanda kartu su Kalifornijos universiteto tyrėjais norėjo suprasti, kaip šiems dumbliams pavyko išgyventi ir įstvirtinti tuo metu, kai masinis išnykimas persismelkė į pasaulinę mitybinę grandinę.
„Šis įvykis buvo labai artimas tam, kad sunaikintų visus daugialąsčius organizmus mūsų planetoje, bent jau vandenyne“, – sakė UCR geologas ir tyrimo bendraautorius Andrew Ridgwellas. “Jei pašalintume dumblius, kurie sudaro mitybinės grandinės pagrindą, visa kita turėtų žūti. Tyrimo metu norėjome sužinoti, kaip Žemės vandenynai išvengė niūraus likimo ir kaip šiuolaikinė jūrų ekosistema vystėsi po tokios katastrofos.”


Siekdama atsakyti į klausimus, komanda ištyrė gerai išsilaikiusias dumblių fosilijas ir sukūrė išsamius kompiuterinius modelius, kad imituotų galimą dumblių mitybinių įpročių raidą. Jų išvados dabar paskelbtos žurnale „Science Advances“. Anot Ridgwello, mokslininkams šiek tiek pasisekė, kad jie visų pirma rado nano dydžio fosilijas. Jos buvo greitai besikaupiančiose ir daug molio turinčiose nuosėdose, kurios padėjo jas išsaugoti. Panašius procesus galime stebėti ir Žemėje esančiuose deguto telkiniuose (pvz. La Brea), kuriuose susikūrė ypatinga aplinka, padėjusi išsaugoti mamutų liekanas.


Daugumoje fosilijų buvo rasti šarvai (tarsi skydai), pagaminti iš kalcio karbonato, o šiuose šarvuose aptiktos skylės. Mokslininkam ištyrus tokių plyšių reikšmę buvo identifikuota, kad ju vietoje buvo žiuželiai – plonos, į uodegą panašios struktūros, leidžiančios plaukioti mažiems organizmams. Vienintelė priežastis, dėl kurios tokie organizmai galėdavo pajudėti – tai sugauti grobį. Šiuolaikiniai senovės dumblių giminaičiai taip pat turi chloroplastų, kurie jiems leidžia naudoti saulės šviesą ir pasigaminti maistines medžiagas iš anglies dioksido ir vandens. Toks organizmų būdas, skirtas išgyventi tiek maitinantis kitais organizmais, tiek fotosintezės būdu, vadinamas miksotrofija. Tokiu būdu maitinasi nedaug sausumos augalų, pavyzdžiui Veneros muselės ar saulėgrąžos.


Tyrėjai nustatė, kad po asteroido susidūrimo, įsivyravus tamsai, šie miksotrofiniai dumbliai iš pakrančių paplito į atvirą vandenyną, kur tapo dominuojančia gyvybės forma milijonams metų. Tai padėjo greitai atstatyti pasaulinę mitybinę grandinę. Tokie rezultatai iliustravo ir ypatingą vandenyno planktono prisitaikymą – gebėjimą greitai vystytis. Tik daug vėliau dumbliai evoliucionavo ir prarado galimybę valgyti kitus gyvius, kai to jau nebereikėjo. Tokiu būdu jie išliko viena iš vyraujančių dumblių rūšių šiandieniniame vandenyne.


Miksotrofija vienu metu tapo ir būtinybe išgyventi, ir pranašumu įsivyravus po-asteroidinei tamsai. Kaip ir gavosi tokia ideali Helovyno istorija – kai Žemėje įsivyrauja tamsa, visi pradeda vieni kitus valgyti.

10.1126/sciadv.abc9123

personalizuok naujienas. pasirink, kokioje srityje nori sužinoti daugiau:

c h e m i j a
b i o l o g i j a
f i z i k a

arba skaityk jas įprastu būdu.