dreamstime_xxl_141330559

Nuomonė: kodėl reikia finansuoti kosmoso tyrimus?

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Vis daugiau valstybių visame pasaulyje steigia savo kosmoso biurus. Tokį biurą neseniai įsteigė ir Lietuva. Skaičiuojama, kad kosmoso tyrimams kasmet yra išleidžiama daugiau nei 80 milijardų dolerių, o beveik pusės šios sumos reikalauja Jungtinėse Amerikos Valstijose atliekami tyrimai. Kalbėdami apie tokias pinigų sumas visuomenėje dažnai girdime klausimą – kodėl tiek daug investuojama į kosmosą, kai vietoje to galėtume spręsti problemas mūsų planetoje?

Išties – tai kontraversiškas klausimas ir vieno paprasto atsakymo jam nėra. Nepaisant to, pabandysime supažindinti jus su tuo, kam skiriami pinigai ir ar išties jie neatneša jokios naudos paprastiems Žemės gyventojams. Vienas žymiausių astrobiologų Charles Cockell teigia, kad aplinkosauga ir kosmoso tyrinėjimai – daug glaudesnės temos, nei galėtų pasirodyti. Aplinkosaugininkai siekia, kad Žemė veiktų kaip pati geriausia gyvybės palaikymo sistema. 1970-aisiais metais dalis aplinkosaugininkų net teigė, kad mūsų planeta yra kaip erdvėlaivis, turintis savo atmosferą, apsisaugantis nuo išorinių pavojų, išlaikantis savyje gyvybę ir nuolatos judantis kosminėje erdvėje. Na o dabar, tuo pačiu, kai skaitote šį įrašą, inžinieriai stengiasi sukurti gyvybės palaikymo technologijas, kurios bus naudojamos Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), skriejančioje aplink Žemę. Ambicijos siekia ne tik TKS, tačiau ir gyvybės palaikymą Mėnulyje ar Marse. Iš to galime prieiti prie išvados, kad tiek kosmoso tyrėjų, tiek aplinkosaugininkų tikslas savotiškai yra panašus – vystyti tvarią žmonių egzistenciją Visatoje. Ir nors aplinkosaugininkai tyrinėja labai kompleksišką ir seną (daugiau nei 3,5 milijardo metų senumo) gyvybės palaikymo sistemą, vis dar turinčią daug paslapčių, kosmoso tyrinėtojai kol kas turi paprastesnę užduotį – sukurti technologiją, kuri padėtų gyventi astronautams bent jau TKS.


“Aplinkosauga ir kosmoso tyrinėjimai – daug glaudesnės temos, nei galėtų pasirodyti.”

— Charles Cockell

Taigi – galbūt užuot kovodami dėl finansavimo, mokslininkai galėtų pagalvoti, ką vieni iš kitų gali pasimokyti? Labai daug kaštų reikalaujančios misijos, susijusios su kitų planetų tyrinėjimu, užima tik nedidelę dalį tyrimų. Didžioji dalis pinigų nukeliauja įvairių satelitų, skirtų Žemės stebėjimams, tobulinimui ir kūrimui. Tokių satelitų pagalba galime tirti vandenynų būklę, stebėti bangų aukščio pokyčius, fiksuoti vandens temperatūrą, matuoti chlorofilo – žaliojo pigmento, kiekį. Kiti satelitai nuolat naudojami agrokultūriniams stebėjimams, jie sugeba fiksuoti gaisrus ir prognozuoti jų plitimą, nustatyti miškų kirtimo mąstus. Visi tokių stebėjimų duomenys yra apdorojami mokslininkų ir jie stengiasi priimti sprendimus, naudingiausius mūsų planetai. Tokie tyrimai dažnai pasibaigia naujų įstatymų priėmimu, prasiskverbia į visuomenę ir daro įtaką politiniams sprendimams.  

Jei reikėtų vardinti daugiau pavyzdžių – satelitiniai matavimai fiksuoja ozono sluoksnio dinamiką, procesą, tiesiogiai susijusį su aplinkosaugininkų vykdomais tyrimais. Problema yra ta, kad mąstydami šia tema iki šiol dažniausiai galvojome tik apie keliones į tolimas planetas. Kita priežastis, kodėl net ir tokie tyrimai yra svarbūs – telekomunikacijos. Satelitų dėka mes turime mobilųjį ryšį, televiziją – tokius paprastus aspektus, kurie negrįžtamai pakeitė tarpusavio santykius. Pamažu galime prieiti prie apibendrinimo, jog Žemė gali būti laikoma kaip kosmoso dalis ir objektas, kurį tyrinėja ir abiejų sričių atstovai. Tirdami šią nuolat besiplečiančią sistemą – Visatą – pamažu imame suvokti vis daugiau apie tai, kaip atsirado ir vystėsi mūsų namai. Viena iš Saulės sistemos planetų mums suteikia daug informacijos apie šiltnamio efektą. Veneroje užfiksuoti dideli anglies dioksido kiekiai buvo tarsi indikatorius, kad tokia problema yra ir čia, Žemėje. Aišku, Venera yra labai ekstremalus pasaulis ir tiesioginiai tyrimai neatspindi to, kas būtinai nutiks žmonijai, tačiau įvairios interpretacijos ir prognozės gali būti labai naudingos.

Diskutuodami šia tema galime atrasti analogą – įsivaizduokite, kad keliaujame į kitą Europos šalį. Peržengę valstybės sieną suvokiame, kad vos už valandos kelio išgirsime kitą kalbą, matysime žmones, švenčiančius visiškai kitas šventes, turinčius savo ritualus ir papročius. Tačiau visi gyvename pagal tuos pačius dėsnius ir, nepaisydami skirtumų, sužinome labai daug ir apie mus pačius. Galbūt po kelių dešimtmečių galėsime kirsti ne tik valstybių sienas, tačiau ir keliauti į kolonijas kitose planetose, mokysimės ir nuolat stebėsime ne tik Žemę, tačiau ir kitus mūsų namus. Didelės investicijos atsiremia ir į tai, jog tolimoje ateityje mes ne tiesiog kolonizuosime planetas, bet ir išmoksime iš jų išgauti naudingas medžiagas. Žmonijos jau dabar yra per daug, kad dar ilgam pakaktų Žemės resursų, todėl ateityje būtinai reikės naujų išteklių šaltinių.

Pateikėme nemažai minčių, kur kosmoso tyrėjai suteikia naudingos informacijos aplinkosaugininkams. O ką gali pasakyti pastarieji, kad taptų naudingais suvokiant procesus, vykstančius už Žemės ribų? Čia viltys teikiamos į mokslininkus, tiriančius pačias ekstremaliausias vietas. Mokslininkai vyksta į Antarktidą tam, kad ištirtų ten vykstančius geologinius ir biologinius procesus. Kad suvoktume, kokia galbūt kadaise buvo gyvybė Marse, galime sekti aplinkosaugininkų, analizuojančių Atakamos dykumos (ar kitų sausdykumių), veikalus. Taip atsiduriame uždaroje, vis besivystančioje grandinėje – mes tiriame procesus, kurie suteikia informacijos apie tai, kas gali vykti kituose dangaus kūnuose, o suvokę juos, tą informaciją panaudojame čia, Žemėje – darydami įvairias išvadas apie, pvz., klimato praeitį ar kaitą.

Tikriausiai neverta abejoti, kad tiek kosmoso tyrėjai, tiek aplinkosaugininkai sutaria, jog Žemė kol kas yra geriausia vieta gyvybei. Skiriamas finansavimas vienai ar kitai grupei vis tiek stengiasi atsakyti į vieną ar kitą fundamentalų klausimą, pavyzdžiui, – ar mes Visatoje esame vieninteliai? Ir jei vis tik esam vieni, tai ką galime padaryti, kad mūsų civilizacija taptų ne tik žemiška, tačiau ir tarpgalaktine, technologiškai pažengusia, išmania ir mąstančia toli į ateitį. Net jei vis dar abejojotume finansavimu tokiems tyrimams, greitai susidurtume su tiesa, kad net ir daug Žemėje vykdomų tyrimų jokios informacijos apie žmoniją nesuteiks ir mūsų ateičiai įtakos neturės. Ne visuomet žinojimo klausimams reikia ieškoti ekonominių priežasčių. Bandydami atsakyti į tokius klausimus mes kuriame pažangesnę, intelektualesnę visuomenę, evoliuciškai tampame pranašesne rūšimi, kuri stengsis neeikvoti visų resursų, kol dar nerado jų atsargų.

personalizuok naujienas. pasirink, kokioje srityje nori sužinoti daugiau:

c h e m i j a
b i o l o g i j a
f i z i k a

arba skaityk jas įprastu būdu.