_111750220_gettyimages-1215064495

Kolektyvinis imunitetas nuo antivakserių ir melagienų?

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dažniausias su skiepijimu nuo COVID-19 susijęs nusiskundimas yra šalutinio poveikio baimė. Žmonėms nuolat kyla klausimai, kiek vakcina turėtų būti saugi ir veiksminga, kad noras ir suvokimas, jog pasiskiepyti yra itin svarbu, būtų didesnis už baimes. Šių įvykių akivaizdoje plinta galybė informacijos, neapibendrintų tyrimų ir melagingų naujienų ir daug žmonių atsiduria akligatvėje bei įnirtingai teigia, kad nesiskiepys. Kodėl taip nutinka?

Melagingos naujienos yra laikomos didele problema ir tam pritaria nuo 68% (65 metų ir vyresni) iki 80% (18-29 metų) JAV piliečių, o kaip grėsmę demokratijai tai mato bent 88% tirtos populiacijos. Jos visas amžiaus grupes pasiekia vienodai ir bendrai su tuo nuolat susiduria bent du iš trijų žmonių. Labiausiai už melagienų plitimą yra atsakingi socialiniai tinklai, o tendencijos rodo, kad kompanijos nesiima pakankamų veiksmų, kad padėtų sustabdyti tokių naujienų plitimą. Flash Eurobarometer duomeninis, Europoje apklausus beveik 27000 asmenų buvo nustatyta, kad 37% iš jų kasdien susidūrė su melagingomis naujienomis. Šie skaičiai kelia akivaizdžią grėsmę, o ypač dabar, kai socialiniai tinklai ir virtualus pasaulis virto kasdienybe.

Plintant COVID – 19 pandemijai ir artėjant masinei vakcinacijai Pasaulinė sveikatos organizacija (angl. WHO) net įsteigė puslapį, kuriame galima pranešti apie melagingą informaciją. Nors į problemą rimtai žvelgia ir svarbiausi organai politiniame pasaulyje (Europos komisija rekomenduoja pasitikėti tik informacija iš atitinkamų organizaciijų), didžiausiu sunkumu žmonėms, nedirbantiems sveikatos ar gyvybės mokslų sektoriuose, tampa būtent suvokimas, ar šaltiniai yra patikimi. Galime iškelti klausimą – o tai kas turėtų patikrinti šaltinius ir padėti atskirti itin žalingas melagienas nuo naudingos informacijos?

Prieš kelis metus pasirodęs tyrimas įvertino rezultatus ir pateikė kelias apibendrintas grupes (eilės tvarka), kurios turėtų kovoti prieš melagingas naujienas: tai masinės medijos, naujienų portalai ir tokių medijų organizacijos bei šių įmonių vadovai; vyriausybių atstovai nacionaliniu arba ES lygiu; patys piliečiai; nevyriausybinės organizacijos ir kitos organizacijos.

Norėdami suvokti, kaip galime padėti žmonėms suvokti skiepų prasmę ir apsaugoti nuo melagienų, kurių jie galėjo prisiskaityti, pirmiausia turime atsižvelgti į priežastis, kodėl atsisakoma vakcinuotis. Kaip jau minėjome, pagrindinė priežastis yra šalutinio poveikio baimė. IPSOS apklausoje Pasauliniam ekonomikos forumui 29% atsisakančių vakcinuotis teigia, kad skiepai nėra efektyvūs, 19% mano, kad COVID – 19 tiesiog nesusirgs, o likusieji yra visiškai nusiteikę prieš vakcinas. Panašiose apklausose atliktose Ispanijoje bent pusė žmonių teigia, kad atsisakytų vakcinacijos nes arba 1) nori palaukti ir pažiūrėti, ar jos suveiks, arba 2) kaip ir minėjome anksčiau, bijo šalutinių poveikių. Apie vakcinų efektyvumą rašėme jau anksčiau.

Toks žmonių neapsisprendimas ir netinkama vakcinacijos proceso komunikacija sukūrė puikią terpę plėstis konspiracijų teorijų kūrėjams, plokščiažemininkams ir panašiai. Pirmojo karantino metu Reuters žurnalistikos tyrimų instituto tyrėjai pateikė ir liūdinančią žinią: pagrindinė priemonė (žiniasklaida), kovojusi su melagienomis, šioje srityje prarado autoritetą ir nebekontroliuoja naujienų srautų, o socialiniuose tinkluose žmonėms pasidaro smalsu ieškoti „alternatyvių faktų ir teorijų“, kurie dažniausiai yra priešingi vyriausybinių šaltinių pateikiamai informacijai, prieštarauja galiojantiems apribojimams arba tiesiog yra visiškai neteisingi.

Tyrimais pagrįsto mokslo pasaulio atstovai puikiai suvokia, kad vakcinacija ir įvairūs apribojimai yra vienintelis kelias, galintis padėti suvaldyti pandemiją. Vyriausybės ir seimo atstovų bandymai įtikti vienai ar kitai žmonių grupei (kartais net konspiracijos teorijų skleidėjams) tik poliarizuoja visuomenę ir tolina mus nuo laisvesnio gyvenimo, net ir tuomet, kai yra komunikuojama priešingai: teigiama, kad vieni ar kiti ribojimai yra beprasmiai, pvz. kaukių nešiojimas (tačiau labai daug mokslu grįstų tyrimų parodo, kad tai – efektyvi ir reikalinga priemonė). Įtvirtinus tokius atlaisvinimus nors ir „suteikiama laisvė nenešioti kaukės“, tačiau ta laisvė priveda prie būtinybės greitu metu ir vėl visiškai užsidaryti namuose. Kyla keli klausimai:

  1. Ar galima įvesti reikalavimus skiepyti žmones, kurie tam prieštarauja, net jei tai būtų daroma prievarta?
  2. Kas ir kaip turėtų sustabdyti melagingų naujienų plitimą (net ir tais atvejais, kai melagienos yra skleidžiamos sveikatos mokslų profesionalų, kalbančių apie vakcinacijos žalą ir į grėsmingą situaciją pastatančius ne tik save, bet ir visą specialistų bendruomenę)? Ar demokratiniame valdyme gali veikti priemonės, kurių būdu būtų ribojama profesionalų, kurių profesionalumo ribos buvo peržengtos į neigiamą pusę, veikla?

Visų pirma, išsivysčiusiose šalyse kalbos ir saviraiškos laisvės, naujienų skleidimas ar pan. yra konstitucinės teisės. Konstituciniuose tekstuose niekas nereikalauja, kad ta informacija būtų teisinga, o šią laisvę remia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Nepaisant to, visuose tekstuose nurodomos ir išimtys, kai situacija yra susijusi su visuomenės saugumu ar visuomenės sveikatos apsauga (EŽTK 10 str. 2 d.).

Dėl klaidingos informacijos piliečiai gali imtis veiksmų (arba priešingai – nesiimti veiksmų), o tai jiems patiems arba trečiosioms šalims gali sukelti pavojingas pasekmes. Tai dar labiau galioja elgesiui, kuris prieštarauja teisingai ir priimtai medicininei praktikai, susijusiai su COVID – 19 vakcina. Dažnais atvejais (tariamai) kvalifikuoto sveikatos priežiūros specialisto publikacijos gali sukelti įvairių reakcijų ir suskaldyti visuomenę, todėl tiek už tokias nepagrįstas publikacijas, tiek už jų skleidimą turi būti atsakoma.

Būtų galima pateikti ir labai daug šaltinių, kuriuose kalbama, kad gydytojų bei mokslininkų skleidžiama informacija vis tik turi būti patikrinta, ir, kaip ne kartą konstatuota teismų praktikoje, gydytojas yra atsakingas ne už rezultatą, o už savo profesinių pareigų vykdymą pagal gerąją praktiką ir kai kuriose išsivysčiusiose valstybėse, pvz. Ispanijoje, laikotamą lex artis ad hoc principą. Jis apima tik teisingos mokslinės informacijos skleidimą tinkamais kanalais ir niekada nesėja sumaišties, neslepia kitų specialistų kritikos jų darbo bei rezultatų atžvilgiu. Vadinasi moderniame pasaulyje yra teisinių procedūrų susijusių su melagingas naujienas platinančių specialistų patraukimu baudžiamojon atsakomybėn. Gali ir privalo būti vykdomos civilinės, baudžiamosios bylos dėl sveikatos priežiūros specialistų pateiktos klaidingos informacijos, jei kyla pavojus visuomenei, o jei tam nėra sudarytos teisinės sąlygos – tą būtina įtvirtinti.

Svarbu paminėti, kad, atsižvelgiant į COVID – 19 naujienų sklaidos spartą, melagienų klestėjimas prasiskverbė net iki specialistų, tačiau jų pareiga yra užtikrinti, skelbiama informacija būtų pagrįsta ir paremta moksliniais įrodymais. To akivaizdžiai nepavyksta padaryti daliai profesionalių specialistų, kurie virto profesionaliais konspiracijos teorijų skleidėjais – ir nuo to turėtume saugotis kiekvienas.

Kalbant apie privalomą vakcinaciją, kad ir kaip dažnai būtų teigiama, kad tai tiesiog pažeistų teises ir tai realybėje neįmanoma, Europos žmogaus teisių konvencija numato išimtis, kurių didelė dalis galioja tada, kai mes kalbame apie visuomenės saugumą. Privaloma vakcinacija tokios pandemijos metu teoriškai gali būti suderinama ir su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kur 35 str. nurodoma, kad turi būti užtikrinamas aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis. Tačiau neieškokime pateisinimų tokiam procesui ir paklauskime, ar valstybė gali to reikalauti? Ar ši vakcina turėtų būti privaloma?

Šalyje, kurioje demokratinė sistema yra pažangi, piliečių laisvė ir nepriklausomybė apsispręsti yra esminis dalykas. Privalomas skiepijimas sukurtų ir nemažai problemų, pradedant tuo, kas yra privaloma vakcina, ir prieinant prie atvejų, kai neaišku ką daryti tada, kai asmuo atsisako privalomo skiepijimo, o vietoj to siūlo izoliuotis namuose be išorinių kontaktų. Be to, norint teisiškai įtvirtinti privalomą skiepijimą, jį reikėtų pagrįsti išsamiais tyrimais. Akivaizdu, kad esant tokiam dideliam melagingų naujienų srautui net iš buvusių profesionalų, tai darosi sudėtinga įgydentinti greitai. Greitai tokio proceso įvedinėti ir nereiėktų. Privalomam skiepijimui, remiantis gero valdymo principais, vyriausybei būtina piliečių parama, kurią šiuo metu sunku gauti.

Pirma, norint pagerinti visuomenės sveikatą, būtina užtikrinti, kad COVID – 19 vakcina yra saugi, neturi didelio šalutinio poveikio ir pasižymi ilgalaikio imuniteto suteikimu; tačiau akivaizdu, kad pasitikėti vakcinomis kenkia dezinformacija. Tai matome įvairiais atvejais, ypač išpučiant burbulą ir labai retus šalutinius poveikius pateikiant kaip dažnus ir mirtinus. Norint atsverti daugybę žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose plintančių melagingų pranešimų, būtina skleisti mokslinius duomenis, kuriuos nuodugniai išanalizavo prestižiniai specialistai. Išsami informacija (kartu su aktyviu piliečių bendradarbiavimu) yra ne tik teisė, bet ir pirmoji ir kertinė aktyvi priemonė, skatinanti saugų skiepijimo procesą. Taip bus užtikrintas kolektyvinis imunitetas.

Atrodo, kad šiuo metu vienintelis pagrįstas požiūris į COVID-19 skiepijimą yra skatinti jį kaip pilietinę pareigą, o ne nustatyti privalomą gydymą ir bausmes už neskiepijimą. Skiepijimosi reikalavimas galėtų būti įgyvendinamas tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, dirbant tam tikrą darbą viešajame sektoriuje, kai dažnai bendraujama su visuomene (pavyzdžiui, valstybės tarnautojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, policininkai, maisto tvarkytojai ir t. t.), arba kaip dalis reikalavimų, taikomų leidimui dirbti kitą darbą ar keliauti. Panašiu keliu bandoma eiti dabar ir šis kelias išties yra teisingesnis. Dabar belieka stoti į kelią ir kovoti su melagingomis naujienomis ir itin atsakingai renkantis mokslininkų pateiktus duomenis. Gaila, bet vakcinos nuo melagingų naujienų niekuomet nebus, tačiau panašu, kad dirbtinis intelektas jau greitai melagienas atpažins greičiau už mus. Būkime budrūs ir teisingai atsirinkime informaciją jau dabar.

Šaltiniai:

Fake news and disinformation online

COVID-19, Fake News, and Vaccines: Should Regulation Be Implemented?

Europos žmogaus teisių konvencija (liet.) Europos žmogaus teisių konvencija (angl.)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija

PSO

personalizuok naujienas. pasirink, kokioje srityje nori sužinoti daugiau:

c h e m i j a
b i o l o g i j a
f i z i k a

arba skaityk jas įprastu būdu.