Kaip sportas veikia smegenis?

Kaip sportas veikia smegenis?

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Kai dėl pandemijos visi sporto klubai buvo uždaryti arba yra apribojama jų veikla, rasti motyvacijos atsikelti nuo sofos tampa vis sunkiau. Tačiau vasara jau artėja, o jei ir tai nepakankamai verčia išsijudinti – trumpai pakalbėkime apie tai, kaip sportas keičia ne mūsų raumenis, o smegenis bei kognityvines funkcijas.

Ar sportuojantys žmonės protingesni?

Analizuojant skerspjūvio (angl. cross-sectional) tyrimų duomenis, aktyviai sportuojančių žmonių prefrontalinėje žievėje pastebėtas didesnis pilkosios medžiagos tankis. Ši sritis atsakinga už sprendimų priėmimą bei trumpalaikę atmintį. Hipokampe, atsakingame už ilgalaikę atmintį, taip pat pastebėti panašūs skirtumai. Tačiau, kai šnekame apie tyrimus su žmonėmis, galime susidurti su vištos ir kiaušinio problema – labai sunku įvertinti kas yra priežastis ir kas yra pasekmė. Dėl to sudėtinga įvertinti tyrimo patikimumą. Taip pat eksperimentus su žmonėmis griežtai riboja etikos komisijos, todėl iš pradžių pakalbėkime apie mūsų mažesniuosius bičiulius – peles.

Įsivaizduokite antsvorio turinčią pelę, kuri labai nori gerti. Prieš ją yra labirintas, kur nuo centrinės dalies išeina 8 koridoriai, visuose gale yra vanduo. Pelės tikslas: numalšinti troškulį (kadangi jai visą parą prieš eksperimentą nedavė vandens, tikslas sutampa su pelės interesais). Kad pasiektų tikslą, visai logiška būtų užeiti į kiekvieną dalį, išgerti ten esantį vandenį ir nebegrįžti, kadangi ten vandens vis tiek jau nebebus. Tokiu būdu pastebėta, jog nutukusių pelių elgsena skyrėsi nuo kontrolinės grupės.  Pelės iš pirmosios grupės įeina į tas dalis, kur vandens jau nebėra vidutiniškai 17 kartų, kai antsvorio neturinčios pelės geriau įsimena labirinto žemėlapį ir suklysta vidutiniškai tik 9 kartus.

Tuo viskas nesibaigia – dar yra kita pelių grupė: turinčios antsvorio, bet paskutines 12 savaičių intensyviai sportavo ant bėgimo takelio. Šių pelių rezultatai žymiai geresni nei nutukusių ir nesportuojančių – labirinte jos suklysta apie 8 kartus, o tuo tarpu lieknos sportuojančios pelės irgi klysta kiek rečiau – apie 7 kartus. Taigi, netgi turint viršsvorį, sportuojant galima eliminuoti neigiamus antsvorio padarinius.

Nauji neuronai?

Praeitame tyrime buvo stebimas ne tik pelių elgesys, bet ir smegenų pokyčiai. Pelėms suleido molekulę 5-brom-2′-deoksiuridiną (BrdU). Ji yra labai panaši į timidiną – vieną iš DNR struktūrinių dalių, todėl ląstelės dalijimosi metu BrdU gali būti supainiojama su timidinu ir įstatoma į naują genetinę informaciją vietoj jo. Tai yra labai naudinga, kadangi analizuojant BrdU kiekį ląstelėse ir taip pat naudojant antikūnus konkretiems neuronų baltymams, galima nustatyti naujai susidariusių nervinių ląstelių kiekį. Rezultatai buvo nuspėjami: dantytajame hipokampo vingyje (atsakingas už erdvinį mąstymą ir atmintį) daugiausia naujų neuronų, 400 per kvadratinį milimetrą, susidarė pas peles, kurios gerai maitinosi ir sportavo. Apytiksliai po tiek pat (300 neuronų per kvadratinį milimetrą) – pas arba nesportuojančias ir sveikai besimaitinančias, arba sportuojančias, bet valgančias nesveiką maistą. Mažiausiai, apie 200 neuronų per kvadratinį milimetrą, susidarė pas nutukusias ir nesportuojančias pelytes.

Kiek reikia sportuoti?

Yra įrodymų, kad netgi vienkartinė treniruotė (60 min.) daro teigiamą įtaką dėmesio ir darbinės atminties testų rezultatams, o toks poveikis gali išsilaikyti iki 2 valandų (todėl labai patariame bent jau prasimankštinti prieš svarbius atsiskaitymus ar egzaminus). Savaime suprantama, jog ne visi turime laiko daug sportuoti, tačiau principas “geriau mažiau, nei nieko” čia irgi galioja. Nebūtina daryti ilgas treniruotes – tik 15 minučių sporto į dieną gali prailginti gyvenimo trukmę 3 metais, o 3 valandos vaikščiojimo per savaitę gali 35% pagerinti darbinę atmintį bei dėmesio išlaikymą , palyginus su žmonėmis, kurie vaikščioja tik 40 minučių.

Nereikia persistengti!

Teigiami pokyčiai smegenyse nuo sporto siejami su didesniu kraujo antplūdžiu. Į smegenis kraujas patenka pro miego arteriją, kuri išsišakoja į dvi dalis: viena krauju aprūpina pačias smegenis, kita – smegenų odą bei raumenis. Eksperimentiškai nustatyta, jog esant per dideliam fiziniam krūviui smegenų kraujo aprūpinimas nustoja didėti ir netgi atvirkščiai – sumažėja. Tai siejama su prakaito išsiskyrimu: kai fizinis krūvis yra per didelis, svarbiau yra nenualpti nuo perkaitimo, negu galvoti. Norėdami padidinti smegenų kraujo aprūpinimą, rekomenduojama sportuoti apytiksliai 60-70% nuo maksimalaus pulso ribose. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) teigia, kad maksimalus pulsas apskaičiuojamas pagal formulę “220 – amžius”. Taigi, jeigu jums 20, maksimalus pulsas – 200 susitraukimų per sekundę, tad rekomenduojamas pulso diapazonas sportuojant būtų 120 – 140.

Išvados

Sportas, be abejo, teigiamai veikia tiek ir fizinę būklę, tiek ir kognityvines funkcijas. Tačiau, kaip ir visuose dalykuose, teigiamas poveikis pasireiškia iki tam tikros ribos – ištisas dienas gulėti ant sofos yra nesveika, tačiau dieną naktį būti sporto klube – irgi. Nors čia pateikiame daugiausiai tyrimus su gyvūnais, mokslininkai neabejoja, jog tas pats galioja ir žmonėms. Taigi,  nepraleiskite progos padaryti vieną – kitą pritūpimą ar išeikite pasivaikščioti, visgi geriau mažiau, negu nieko.

personalizuok naujienas. pasirink, kokioje srityje nori sužinoti daugiau:

c h e m i j a
b i o l o g i j a
f i z i k a

arba skaityk jas įprastu būdu.