skiepai_az

Efektyviausi COVID-19 skiepai: kur jų ieškoti?

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Spauda mirga nuo pranešimų ir klausimų, ar verta pasitikėti Oksfordo universiteto mokslininkų bei farmacijos įmonės AstraZeneca sukurtu skiepu AZD1222. Neseniai buvo paskelbti atnaujinti tyrimai, kurie rodo, jog AstraZeneca – Oxford vakcinos veiksmingumas siekia 76%. Lyginant su kitomis vakcinomis, tokiomis kaip BioNTech/Pfizer (95%) ar Moderna (94.1%), gali kilti klausimas: ar tikrai verta rizikuoti, jei yra geresnių variantų?

Turėčiau nuraminti, kad tokio dalyko kaip „efektyvesnis” skiepas nėra. Taip teigti yra klaidinga. Šie pateikti skaičiai nėra pagrindinis skiepo efektyvumo rodiklis. Norint žinoti, koks yra svarbiausias rodiklis skiepų efektyvume, pirmiausiai reikia suprasti, ką tiksliai skiepijimas turi atlikti. 

Kaip ir vaistai, taip ir skiepai prieš naudojimą turi būti praėję klinikinius bandymus. Klinikiniai tyrimai susideda iš trijų etapų. Per pirmąjį etapą maža žmonių grupė gauna bandomąjį skiepą. Po to klinikiniai tyrimai yra praplečiami ir skiepai yra skiriami žmonėms, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, pvz., amžių, fizinę sveikatą ir pan.. Šiame etape vykstantys tyrimai skirti žmonėms, kurių fizinės savybės yra panašiausios į tų, kuriems skiepai yra skirti. Galutiniame, trečiame etape skiepai yra bandomi didesnėje žmonių grupėje,  skiepų saugumas ir veiksmingumas yra analizuojami. Verta paminėti, kad tik nedaugelio sukurtų skiepų tyrimai sugeba pasistūmėti iš laboratorijos į klinikinius tyrimus. 

Klinikiniuose tyrimuose dalyvauja dviejų tipų žmonių grupės: pirma – gaunanti placebo ir antra – bandomąjį skiepą. Po to mokslininkų grupė stebi ar tyrimo dalyviai susirgo COVID – 19. Sergančiųjų pasiskirstymas minėtose grupėse parodo skiepų efektyvumą. Jei, tarkime, susirgo tik 5 iš 100 tyrime dalyvavusių žmonių iš skiepą gavusios grupės,tada skiepo veiksmingumas siekia 95%. Aišku, svarbu paminėti, kad šis skaičius nepasako, jog iš 100 pasiskiepijusių žmonių penki žmonės suserga COVID – 19. Šis skaičius parodo, kad individas turi 95% mažesnę tikimybę susirgti COVID-19 nei nesiskiepijęs žmogus, susidūręs su virusu.

Visų šių skiepų, skirtų kovai su COVID-19, efektyvumo nustatymas vyksta ta pačia tvarka. Tačiau skiepų klinikiniai tyrimai buvo atlikti labai skirtingais laikotarpiais ir sąlygomis. Johnson & Johnson skiepų efektyvumas siekia 66%. Būtent šios įmonės skiepo efektyvumo rodikliui didelę įtaką padarė laikotarpis, kada buvo testuojami skiepai. Moderna ir Pfizer/BioNTech skiepų testavimas vyko 2020 metų vasarą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Abiejų įmonių skiepų trečioji klinikinių tyrimų fazė buvo pabaigta spalį ir rezultatai paskelbti lapkritį. Tačiau Johnson & Johnson skiepų efektyvumo tyrimai vyko per pandemijos įkarštį – tada, kai viruso plitimas, atvejų skaičiaus augimas bei hospitalizacija pasiekė kritinę būklę visame pasaulyje. Be to, ši įmonė skiepus testavo ne tik JAV, bet ir Pietų Afrikoje bei Brazilijoje, kur skiepai buvo išbandyti ir su kitomis viruso atmainomis. Tokios aplinkybės apsunkina tyrimą vien dėl to, kad tyrime dalyvaujantis žmogus turi didesnę tikimybę kontaktuoti su virusu, o kai kurios viruso atmainos didina susirgimo riziką. Johnson & Johnson skiepų tyrimai atlikti Pietų Afrikoje buvo testuojami su B.1.351 atmaina, o ne su originaliu virusu. Vis dėl to, šio skiepo efektyvumas siekė 64%. 

Lyginant skiepus svarbu iškelti tokius kriterijus klinikiniams tyrimams: jie turi būti testuojami tuose pačiuose klinikiniuose tyrimuose, tose pačiose šalyse, tuo pačiu laiku. Be to, būtina prisiminti, kad tai yra klinikinių tyrimų duomenys ir mes nesame užtikrinti, kaip šie skiepai veiks realiame pasaulyje. Dauguma ekspertų teigia, kad šis skiepų efektyvumas, išreikštas procentais, nėra rodiklis norint pasakyti, ar skiepai veikia, ar ne. Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad skiepai, skirti kovai su COVID –19 pandemija, turi užtikrinti, kad individas nesusirgs COVID-19. Svarbu suprasti, kad skiepai padeda išvengti kritinių ligos atvejų: sunkių simptomų, hospitalizacijos ar mirties. Kiekvienas skiepas užtikrina tokią apsaugą ir palengvina COVID –19 ligos simptomus.

Tad kitą kartą bandydami lyginti skirtingų įmonių sukurtus COVID –19 skiepus paklauskite, ar šie skiepai padės sustabdyti viruso plitimą, ar išvengsime hospitalizacijos ar mirties, ar būsime apsaugoti nuo bet kokios viruso atmainos?

Šaltiniai:

https://www.cdc.gov/vaccines/basics/test-approve.html

https://www.nccn.org/patients/resources/clinical_trials/phases.aspx

https://www.nature.com/articles/d41586-021-00785-7

https://investors.modernatx.com/news-releases/news-release-details/modernas-covid-19-vaccine-candidate-meets-its-primary-efficacy

https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMoa2027906

https://www.astrazeneca.com/media-centre/press-releases/2020/azd1222hlr.html

https://www.pfizer.com/news/press-release/press-release-detail/pfizer-and-biontech-conclude-phase-3-study-covid-19-vaccine

https://www.jnj.com/johnson-johnson-covid-19-vaccine-authorized-by-u-s-fda-for-emergency-usefirst-single-shot-vaccine-in-fight-against-global-pandemi

personalizuok naujienas. pasirink, kokioje srityje nori sužinoti daugiau:

c h e m i j a
b i o l o g i j a
f i z i k a

arba skaityk jas įprastu būdu.